Iki šiol buvęs svarbiu, tačiau nacionalinės reikšmės riedučių sporto renginiu, Lietuvos greitojo riedėjimo čempionatas tapo tarptautiniu! Lenkija, Latvija, Estija, Baltarusija, Suomija ir net Venesuela – septynios šalys buvo pažymėtos startiniame protokole.

Dėl šios priežasties pristatytas naujas reglamentas, įtvirtinantis LGRČ kaip atvirojo čempionato statusą. Tokiose varžybose rungčių čempionais gali tapti bet kurios šalies sportininkai, tačiau Greičio karalienė ir karalius, žinoma, tik Lietuvos piliečiai arba nuolatiniai gyventojai.

Ūkanotą 2026-ųjų liepos 25-osios rytą čempionato dalyviai pradėjo rinktis vos prasidėjus registracijos laikui. Vos po pusvalandžio trasoje šurmuliavo įspūdinga minia – kas džiaugėsi vėl susitikę senus draugus ir varžovus, kam tai jau rutininė procedūra, tačiau daugiausiai buvo besižvalgančių didelėmis akimis, kurioms viskas aplink nauja. Savanoriai plušo statydami kelio ženklus, brėždami starto ir finišo linijas, žymėjo pavojingesnes vietas, išdavinėjo numerius, aiškino taisykles, paskutinį kartą tikrino įrangą bei kartojosi procedūras. Apsilankė policija, atvyko medicininės pagalbos ekipažas – dalyvių ir svečių sveikata bei saugumas svarbiausia!

Trumpas taisyklių išaiškinimas ir prasideda pirmoji sprinto rungtis, kurioje iš daugiau kaip trijų dešimčių dalyvių į pusfinalius patenka 8 greičiausi vyrai ir 8 greičiausios merginos. Azartas žvėriškas, komandos audringai palaiko saviškius ir ploja varžovams. Pusfinalio aštuonetai tampa finaliniais ketvertais, kurių kova papuoštų bet kokio lygio varžybas, o pirmuoju čempionu vietinės publikos džiaugsmui tampa titulą apginantis pernykštis sprinto rungties nugalėtojas Vaidotas Rastenis. Vos sekundės dalimis atsilieka Sandris Šnore (Latvija) ir Andrus Kuusk (Estija). Merginų podiumą visiškai okupuoja jaunos Latvijos sprinterės: pirma finišuoja Ksenija Semionova, antra – Aleksa Šmite, o trečia – Miroslava Veronikova. Lietuvos sportininkių įskaitoje greičiausios Viktorija Zubavičiūtė, Salla Korpivaara ir Kotryna Ašoklytė.

Trumpoje pertraukoje tarp rungčių, skirtoje sportininkams atsigauti, surengiamos 5 km lenktynės, kuriose gali dalyvauti visi norintys. Reikalavimai tik trys: mokėjimas riedėti, šalmas ir… įprastiniai nesportiniai riedučiai. Tai taip vadinamosios „liaudiškos lenktynės“ (folk race), kurių dalyviams tai savo jėgų pasitikrinimas ir pramoga, o ne bekompromisinė kova dėl vietos ant podiumo. Jose kiekvienas yra čempionas, tad ir čempioniškų medalių tą sekmadienį Pagiriuose išdalinta kur kas daugiau, negu sutalpintų nugalėtojų pakyla.

O štai antrosios rungties – 10 km ištvermės lenktynių – nugalėtojas dideliu siurprizu netapo: nuo pat pirmųjų metrų į priekį išsiveržė favoritu laikytas Andrus Kuusk (Estija), kuris sulig kiekvienu kilometru tik didino atotrūkį nuo konkurentų ir toli palikęs persekiotojus, pelnytai finišavo pirmas. Tuo tarpu kitose grupėse buvo visko – aštrių atakų, ant išskridimo iš trasos ribos įveiktų posūkių, efektingų apsisukimų bei finalinių spurtų. Ir šįkart merginų podiumas buvo lietuviškas: ant aukščiausio laiptelio lipo Simona Urniažaitė, aplenkusi Sallą Korpivaarą ir Kotryną Ašoklytę. Vyrų tarpe šalia svečio iš Estijos medaliais džiaugėsi Vaidotas Rastenis (Lietuva, II vieta) ir Sandris Šnore (Latvija, III vieta). Greičiausių Lietuvos atstovų trejetą užbaigia Angel Vasquez ir Justinas Bimbiris.

Pasaulio greitojo riedėjimo varžybose jau keletą metų populiarėja įgūdžių rungtis (skills challenge), kurioje dalyviai varžosi įveikdami jiems nežinomą kliūčių ruožą. Nors tai taip pat greitojo riedėjimo rungtis, nugalėtojais joje paprastai tampa labai netikėti pretendentai – miesto riedėjimo, slalomo ir kitų disciplinų entuziastai. Kvalifikaciniuose startuose atrinkus vikriausius ir greičiausius vyrus bei merginas, pusfinaliuose varžėsi po keturis dalyvius bei dalyves, o finaluose – po du pretendentus į karūną. Kokios tai buvo varžybos! Kokia intriga, koks azartas, koks palaikymas! Nors šios rungties rezultatai nepatenka į bendrąją įskaitą, ko gero tiek emocijų ir dalyviams, ir žiūrovams nesukėlė jokia kita čempionato rungtis. Šias vis dar neįprastas lenktynes daug kam netikėtai laimėjo vos vienuolikos metų Mija Izotova. Ir kažin ar tai atsitiktinumas, nes Mija žinoma fristailo bei agresyviojo riedėjimo bendruomenėms kaip talentinga ir bebaimė riedutininkė. Likusias dvi vietas ant podiumo pasidalino viešnios iš Lenkijos Marta Maksimczuk (II vieta) ir Sylvia Malicka (III vieta). Vyrų tarpe nugalėtojais taip pat tapo riedutininkai, kuriems artimesnės kitos riedučių disciplinos: 2025-ųjų Lietuvos čempionas Evaldas Norvaiša (I vieta) ir vicečempionas Domantas Vaičekonis (II vieta). Vienintelis „greitumininkas“ tokioje šaunioje kompanijoje Vaidas Račkauskas iškovojo garbingą III vietą. Reikėjo visa tai pamatyti!

Ir tai buvo paskutinė rungtis, tad belieka pakviesti ant nugalėtojų pakylos 2026-ųjų Lietuvos greitojo riedėjimo čempionus ir prizininkus:

SPRINTAS

3. Miroslava Veronikova (Latvija)
2. Aleksa Šmite (Latvija)
1. Ksenija Semionova (Latvija)

3. Andrus Kuusk (Estija)
2. Sandris Šnore (Latvija)
1. Vaidotas Rastenis (Lietuva)

10 KM IŠTVERMĖS LENKTYNĖS

3. Kotryna Ašoklytė (Lietuva)
2. Salla Korpivaara (Suomija/Lietuva)
1. Simona Urniažaitė (Lietuva)

3. Sandris Šnore (Latvija)
2. Vaidotas Rastenis (Lietuva)
1. Andrus Kuusk (Estija)

ĮGŪDŽIŲ RUNGTIS

3. Sylvia Malicka (Lenkija)
2. Marta Maksimczuk (Lenkija) 
1. Mija Izotova (Lietuva)

3. Vaidas Račkauskas (Lietuva)
2. Domantas Vaičekonis (Lietuva)
1. Evaldas Norvaiša (Lietuva)

2026-ųjų Lietuvos greičio karalienė ir karalius: Salla Korpivaara ir Vaidotas Rastenis!

Išsitaškėme! Neįtikėtinai daug judesio, azarto ir emocijų. Net apmaudu, kad nugalėtojų taurės tik dvi, nes kiekvienas tapo čempionu pačioje svarbiausioje – savo asmeninėje įskaitoje. Sveikiname visus atvykusius pasivaržyti: jūs esate priežastis, dėl kurios toks čempionatas apskritai egzistuoja, jūs esate greitojo riedėjimo federacija ir jūs buvote svarbiausia šios šventės dalis. Po metų pasimatysime penktajame LGRČ!